Omžėnatėlsi mona tievalis
Vėsa laika i galva mon kalė:
– Traukis vėsumet dorniou ėš kelė
Ė naspuorikis priš anuo valė.

Tuo prisakima stėngiaus laikitėis –
Nasėgrusdamis vėsor sotėlpuom.
Nikam kuojės nakaišiuojau tičiuoms,
Nanustumiau ni vėina nu tėlta.

Tikta daba, ka bėngas jau vėskas,
Pasėstumditė ups mon ožejė –
A tu dorniu jau pardaug privėsa,
A aš pats jau dornietė pradiejau?..