dar tiktai 20,   
o tau atrodo – jau...
tiek daug patirta, netgi prarasta
ir sužinota –
kas vertas ko, su kuo ne pakeliui,
o dėl kažko gal viską paaukotum...
dar tiktai startas,
tiktai taškas atspirties,
kad eitumei toliau ir nebijotum
naujos dienos ar nerimo nakties,
saulėlydžio, likimo užkoduoto..
tikėk, dar visko bus daugiau –
ir nevilties, ir skausmo,
tyriausios laimės, džiugesio nesumeluoto –
eik drąsiai savo pažinties keliu,
o mes nuo vėjų visada tave pečiais užstosim...
pabarsim kartais, tai tėvų dalia,
juk ne iš pykčio – iš nerimo
tik meilės padiktuoto...
mes visada su tavimi, šalia –
eit per gyvenimą su mūsų mylinčiom širdim
lemties tau amžinai ir dosniai duota.