Veduos gyvenimą už rankos
Lyg mažą nenuoramą vaiką,
Bandau nuo klaidų apsaugoti...
Kur reikia ir kur nereikia
Baru, priekaištauju, mokau,
Noriu, kad būtų geriausias...
O jis žvaliai pamojuoja,
Savo ranką iš manosios ištraukęs,
Ir nubėga... Dar toks netvirtas,
Nepatyręs, bet užsispyręs –
Jis pats nori viską patirti,
Išbandyti... Per kliūtis irias,
Klumpa, kelias nubrozdintais keliais,
Vėl klumpa... Randais pasipuošęs,
Bet laimingas, jau tvirtas, subrendęs
Prilaukia manęs, nusijuokia...
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Ištiesia man savąją ranką
Ir vedas – lyg mažą vaiką...