Aš ieškau kelio.
Kelio, kuris veda ten,
Kur manoji širdis,
Kur meilės yra daug.

Aš ieškau vietos,
Kur būčiau savimi.
Tuštumos ar visumos, net nesvarbu.
Svarbu, kad tenais būtum Tu.

Aš ieškau kelio,
Vedančio į laimę ir džiugesį.
Bet kas man iš to džiugesio,
Jei Tavęs nėra šalia?..

Pasiklydęs aš tarp jausmų.
Rodos, realybės atskirt nebemoku,
Kelio rast nebegaliu,
Tavęs aš neberandu.

Vienas eit aš nebegaliu
Šiuo sunkiu taku
Tarp šių baisių žmonių,
Liūdesio kupinų.

Ir štai matau Tave!
Einant kita gatve.
Tu bėgi link manęs.
Tuoj širdis Tave pastvers.

Šilti jausmai mane užplūdo.
Tava širdis man vėl prabilo:
„Džiaugsme mano! Kur buvai!?
Kodėl mane tu palikai?“

Ašarėlė... nuriedėjo...
Širdis plakti vėl pradėjo!
„Ar grįši su manimi keliu,
Vedančiu mus link namų?“

– Mylėk Artimą.