Kokie jūs vilkdalgiai, jei tokie švelnūs,
Lyg gabalėliai mėlyno dangaus,
Nukritę rytmety ant Žemės delno,
Kad būtų man ir tau, žmogau, gražiau.
 
Pavasaris žibutėm nulašėjo,
Netruks, žydrom akim pažvelgs linai.
Ir pagalvosi, pučiant vėjui –
Galbūt vilnija ežeras čionai?
 
Gerai, kai vardas iš gelmės iškyla,
Savimi neša prigimtinį grožį.
Ištarus, pievoje matai ramunę,
Ar saulėj degančią raudoną rožę.
 
............................................
Kokie jūs vilkdalgiai, jei tokie švelnūs,
Lyg gabalėliai mėlyno dangaus,
Nukritę rytmety ant Žemės delno,
Kad būtų man ir tau, žmogau, gražiau.