O sode naujoji šeimininkė.
Obelys nuo vaisių jau palinkę.
Balta kuplia žiedų pretenzija
Į sodą įžengė hortenzija.
 
Saldūnės vaisiai jau sunoko.
Alyvos meilės šokį jau sušoko.
Liepsnojančių žiedų potencija
Sode pražydusi hortenzija.
 
Ir dalgis baigė mirties šokį.
Lakštingalos pailso suokti.
Puošnių žiedų sode demencija –
Žiedais apsvaigusi hortenzija.
 
Rūdija žiedlapiai hortenzijos.
Visa išseko jos koncepcija.
Margai nudažė puošnų rūbą.
Darganos ir vėjai kažkur skuba.
 
Plikai jau išrengta hortenzija.
Baigėsi rudens jurisprudencija.
Sodas visas plikai pilkas,
Tik vienas raudonskruostis likęs.
 
Eilutės pabaigoj, po kirčio —
Du skiemenys eilutės keras,
Ar kerai mažyčio svirplio
Kerinčioje naktyje verias.
 
Ne viliasi, o sprogsta vasara,
Užtat tokia trumputė pasaka.
Mirties nežino vyšnios, obelys...
O aš pažįstu ją tik žodyje.
 
Todėl sergu beribiu ilgesiu.
Tiesiu mintis į žydrą žvilgesį.
Gręžiuos atgal, žinau, negrįžtantis. 
... Žinai kaltes – jos išpažįstamos...

* Kadencija – poezijoje yra krintančioji sakinio, eilėraščio eilutės arba strofos intonacijos dalis;
  kadencija – norminio teisės akto numatytas laikotarpis kokiai institucijai veikti arba pareigūnui, tarnautojui, darbuotojui pareigas eiti.