Kada pavasaris žalia upe užlieja
medžius, laukus net pievas,
žiedynus apkabina vėjas,
kvapai pasklinda, sklando žiedų fėjos.
kada pavasaris iš naujo grįžta,
bet jau ne tas, kuris kadais praėjo.
Vis kitas, kitas, kitas, išėjusių žiedynus
jau išpustė vėjas, ir žalumą išblukino jau laikas.
Seniai jau nužydėję pienės, tik pūkas kiek paskraidęs,
vėl leidos žemėn, kad iš naujo grįžtų vėlei.