Koks puikus saulėtas rytas!
Trys viščiukai išsirito
Ir pamatę savo mamą,
Kapstosi sode prie namo.                                   
 
Girgsi, stebis kiemo žąsys
Ir aptarinėja drąsiai:
Vienas panašus į tėtį,
Kitas lyg senelis Bėtis,                                 
 
O trečia tikrai į mamą –                                          
Lyg Coliukė. Sveria gramą.
Skuba ir kaimynų antys:
Tie mažyliai – tikra šventė.
 
Reiks dabar su jais bendrauti,
Mokyt žaist, neišdykauti.  
Iš smalsumo pasipūtęs
Net sukruto kalakutas.
 
Gal dienotvarkę atspausdint?                  
Reiks budėt nuo priešų saugot.
Rainis jau seniausiai tyko –
Senos pelės jam netiko.
 
Nori jis skanios vištienos.
Toks begėdis ne jis vienas!
Kiemo paukščiai šast į būrį
Ir bendruomenę įkūrė.
 
Vadas – Kakariekus Baltas.               
Snapas jo lyg tikras kaltas.
Jei kas skriaus Raibos mažuosius,
Gaus į kaktą ir į nosį.