O balandi, balandi, su laukimo giesme ant sugrįžtančių paukščių sparnų,
su pavasario vėjais į širdį atėjusiais, žalio pumpuro švelniu dvelksmu.
Vis laukimas kažko, kas nutinka pavasariais, nusimetus vėl žemė ledinius šarvus.
Išsilaisvinę upės vėl teka, neša vandenį savo vaga. 
vėl pavasaris, žalias pavasaris, atėjai tu su juo, atskridai tarsi paukštis,
kad švęstumei vasarą, pasidžiaugtum žiedais ir priimtumei viską,
ką likimas tau davė, ką duos, net ir sūrią ištryškusią ašarą, gal nuo vėjo žvarbaus, nuo audros.
Tad pirmyn, koja kojon su savo pavasariais, džiaukis jais, nes negrįš atgalios.
Tad pirmyn, te praėję palieka už nugaros, verski lapą gyvenimo knygos savos.

2018-04-01