Kai vakaras pabels į mano langą,
Visi dienos darbai jau padaryti,
Nutirpusia ranka paliečiu savo veidą,
Pavasarinės saulės išdažytą.
 
Ir susirietus savam  kamputy,
Kur nieks nemato ir negirdi,
Galiu apverkti savo būtį,
Galiu sukalti vilčiai tiltą.
 
Galiu paskęsti nakties ramybėj,
Svaigioj mėnulio pilnaty,
Užmerkt akis, užmigti tyliai
Ir atsibust kartu su paukščiais rytmety.
 
O vakare, nakties broleli,
Koksai svaiginantis esi,
Ir pasiėmęs sapnų kraitelę,
Tu juos mums meiliai dalini.
 
Prašau tavęs džiugaus ir lengvo
Ir nutapyto ryškiom spalvom,
Kad vėl galėčiau atsibusti
Ir pasidžiaugti dienos šviesom.