Nepamiršk, neišeik, neišduok –
Nes nuo liūdesio šoko numirčiau.
Mano meilė – tik gėlas vanduo
Ir jame – tavo atvaizdo mirksnis.

Nebuvau išdidi, nebuvau ir su kauke,
Neturėjau vaidmens, esu nemeluota.
Užsidengę skraiste vilkais tik užkaukia,
Bet ne mes – nuogumu sielos luote.

Juk žinau – esi tas, kurs nemoka nekęsti,
Vien gerumui ir meilei užkoduotas gyventi.
Ir tik tuščias laivelis vandenyne nuskęsta,
Tik ne Tavo – plukdysi į uostą – Viską Iškęsti...

Niekada nesakiau, kad nustosiu mylėti
Žydintį sodais pavasarį, Tave ir tą lietų...