Miela, kai žydi klevai,
seno gluosnio nykumą
nupučia vėjai.
Moteris meldžiasi lėtai
į sraunios upės tekėjimą.
Moteris dalinasi šiluma
nuo šlaito, žibuoklėmis
pasvydusio.
Gal kažkiek rasa
pakibo ant skruostų raudonio:
Susigėdo moteris,
kad nuoga išbėgo aušros paguosti.
Pavasariui per jauna.
Daug neišvaikščiota takų
į nubrėžtą rudenį.
Moters dalia tokia
jaunystę išsaugot savyje
per kančią.
Žydi klevai per trumpai.
Nė motais jiems moters
nuogas artumas.

2018 04 26