Rudenį
vėl kris ir skils kaštonai.
Ir medžiai sužydės margai.
į nebūtį nugrims
vasaros šilti akordai.
Atrodys, visko buvo
šitiek, bet ir per mažai.
Į rudenėjančius laukus
išėję pasivaikščiot,
du nepanašūs,
ne vandens lašai,
palaistys žemę
jos visai neprašomi
sūriomis ašaromis
už jaunystę,
už meilę, skilusią
kaip tie rudi kaštonai,
už gervių klyksmą
rudenėjančiais laukais.

2018-03-09