Aplinkui stubą sukasi ratu
Margi žiedai, Pavasaris ir tu.
Kai piktžolėms paskelbiau kovą,
žiūriu, kad laikas bėga man pro šoną.
Ir taip įkalinta pavasario darbų
Niekaip ištrūkti negaliu.
Štai pagaliau baigta sėja,
Štai bulvės guli po žeme,
Pasėjau morką, ridikėlį,
Skinu jau žalią salotėlę.
Tik laiką pavogė kažkas,
Kol aš kapsčiausi po žemes.
O va dabar jau aš galiu.
Tik viskam „šaukštai po pietų“.