Nereik rašyti apie mirtį –
Kitiems ar sau.
Ar vasarai, kuri,
Atrodo, stengės nenuvilti,
Bet liko taip toli...
 
Lyg suplazdėjęs lapas, lyg drugys,
Mintis –
Koks laikinas trapumas...
Lieki beviltiškai suglumęs –
Juk niekad neatgis...
 
Juk nesugrįš tokia pati žalia –
Net ši spalva kas metai keičias.
Kaip keičias tavo veidas,
Skaičiai –
Dar vienas plius šalia...
 
Kadais rašyti popieriuje ryškūs –
Dabar nublukę...
Tuoj ir pasimirš –
It saulė besileidžianti į mišką,
Nors buvo ką tik virš...
 
Paleisk.
Geltonis juodumai kontrastas
Ir kas išėjo – amžiams –
Ne ilgam.
....................................................................
 
Tad nemąstyk.
Nes niekad nesuprasi –
Išėjo kam...
 
2017 m. rugpjūčio 24 d.