Mūsų dienos – tai motinos siela,
Išdalinta riekėm, trupiniais –
Kaip medonešis lūpose lieka,
Užmarštis skonio to nepakeis...
 
Mūsų kraujyje – motinos pienas,
Pasodink jai medžius pakely...
Tegu sušlama beržas ne vienas –
Kuo atlygint už viską gali?
 
Kasdienybės smulkutės detalės
Vėl šviesos, vėl beržų ilgesy...
Prisiglaust prie ramybės, pilnatvės:
Tu esi, su žvaigždėm tu esi...