Lėkštas jumoras
Užlipau į pastogę.
O ten lietus
savo išmintį už
apykaklės pila.
O ten šlapia dargana
užrūstino mano
jautrią sielą.
Degu.
Nekantrumu.
Užkalčiau stoge plyšį.
Bet sutrinku:
Juk pro jį netiktai
lietus šlapybėje,
saulė įmeta savo spindulį.
Pastogėje lietus suvystė mane
į savo šlapią darganą.
Lipdama į ten nemaniau
užklupt jį mano saulės
besivaikantį.
2018-02-26