Viskas čia, net ir laikas,
yra cikliškas, atsikartojantis metų laikais,
nes būties ratas vis įsukamas metų pradžioje,
ką daro ką tik gimęs žmogaus vaikas.
 
Todėl kai šventa istorijos karvė –
blėstančios sąmonės įsikūnijimas – sumūkia,
o aukojamas avinėlis – protas – subliauna,
sekdama jais ir tu loji kaip šuva,
tyliai klausiu – ar esi dar gyva, brangioji...
Lietuva.