Aš jaučiu akyse švelniai spurdant, nerimstant pražydusį ilgesį,
Kai ir vėl paslapčia tavo žvilgsnyje maudaus šią naktį nuoga...
Atklydau tik pabraidžiot, akis išsausėjusias savo suvilgyti,
Suklupau, panirau, nuskendau vėl dugne, kur giliausia vaga...

Ir neliko jėgų ir vilties, kad išplaukčiau, ne kartą čia skendusi,
Tarsi liūnas įtraukia mane tavo žvilgsnis svaigus ir skvarbus...
Ir jaučiu širdimi – išsigelbėt nenoriu, tik esu išsigandusi,
Jei nerasi savęs tu manųjų akių gelmėje, liūdna bus...