Laimės Paukštė

Vaikėmės jaunystę,
Skraidančią su vėjais,
Mūs drąsa ir ryžtu
Sakalai stebėjos.

Virš bedugnių skriejant,
Lenkiant kalnus aukštus,
Vis mane lydėjo
Mano Laimės Paukštė.

Tik per daug gal siautėm
Po žydrinės skliautu –
Kartą grįžo Paukštė
Su sparnu pašautu.

Tvarstėm sparną luošą,
Ašarom jį mirkėm,
Stūgavo ir ošė
Ąžuolai pravirkę.

Bėgo dienos,metai –
Sparnas nesugijo.
Mus bičiuliai metė,
Priešų įsigijom.

Gailiai atsidūso
Mano Laimės Paukštė:
--Tau našta nebūsiu,
Atskirai keliausiu...

Taip ir išlydėjau –
Su sparnu pašautu
Elgetaut išėjo
Mano Laimės Paukštė...
seniokas