Kol čia ramu
Nudžiuki pagaliau, žmogau,
Pavasario sulaukei,
Kas dieną šilumos daugiau,
Greitai žaliuos palaukės.
Matai, balandžiai linksmesni,
Žibuoklės žiedus kelia.
Nušvito karklas paupy
Atmerktomis akelėm.
Tai kas, kad upės dar plačiai
Užlietas laiko pievas,
Diena kita, baltai baltai
Nušvis pakrantėm ievos.
O ir dangus. Juk nebaisu,
Jei lietumi paverkia,
Ar netikėtai griaustiniu
Sudunda kartais garsiai.
...................................
Laimingi mes, tikrai laimingi
Ant žalio Žemės delno,
Kol karo aido nesigirdi,
Nesidrumsčia padangė.
Tiktai pasaulis toks trapus,
Dažnai ramybė dūžta,
Išskleidęs degančius sparnus,
Palieka paukštis gūžtą.