Aš nemoku groti smuiku
Ir nemoku skaityti natų,
Rugiuose prisiskynęs vosilkų
Aš kasnakt pas tave ateinu.
 
Nepažadins vėjelis langinių
Ir nešoks žieduose obelų,
Mano balsas pavargęs užkimo,
Veidas spindi mėnulio vašku.
 
Leisk palikti tau gėlę prie tako, 
Leisk pabūti pilkuoju strazdu.
Neatimsiu ir nepavogsiu
Vienmarškinių tavųjų svajų.
 
Aš nemoku skaityti natų
Ir nemoku groti smuiku, 
Sapnuose pas tave sugrįžtu
Rugiuose prisiskynęs vosilkų.

r. r.