iškalbėjau jau tau iškalbėjau
su pavasario rudenio vėjais
išsapnuotąją šilumą lietų
tavo rankomis plaukus paliestų

vynuogyno krumpliai atsilaupę
po balkonu žydėjimui klaupias
kuždesiais jie kabinas į sieną
šį pavasarį – šimtąjį vieną

koks kuklus jo šitas žydėjimas
koks stiprus mano tikėjimas
siena akmeniu virtęs laukimas
tarsi vyną tau meilę brandina

po balkonu žydi pavasaris
šimtas pirmas nešantis vasarą
mielas mano tiek būti negali
valanda gniaužia šimtmečio galią

iškalbėjau jau tau iškalbėjau
su pavasario rudenio vėjais
išsapnuota šiluma lietumi
mano plaukus delnais vėl lieti