Mama, kurios nebuvo. Ir namai. Tušti...
Koks trumpas nuotolis tarp vakar ir tarp šiandien.
Ir metai, dienos, naktys gūžias kamšaty
Tarsi ne taip supintas siūlų kamuolys – gyventi...
 
Kadaise nežinojai, kas yra šviesa. Vis tiek –
Spingsulė žibalinė, tuštuma su veidu.
Vidinis balsas kužda – motinai padėk,
Net nesvarbu – atleidai, nors galbūt nebeatleidai...
 
Veikiausiai pasmerkei. Tačiau nebūk silpna –
Juk jūs abidvi esat tokios nepanašios...
Dalios grimasos – lyg dar būtų negana
Ir duodi vėl ne sau, bet iš savęs ne savo grąžą.
 
Tik pamąstai – o galbūt viskas netiesa –
Tai blogas sapnas, o sapnai – dabar, tikrovė...
............................................................................................
 
Ir nueini, kaip ir kadaise, žvyrkeliu basa,
Kad prisiverstum pasodint,
Ką tau vaikystėje išrovė...
 
2018 m. balandžio 9 d