Aš kaip upelis noriu išsiliet,
Išsekusioj vagoj nenoriu džiūti.
Aš noriu lėkti pievom,
Per žydinčias lankas,
Puriena žydinčia pabūti.
Ir kalvas noriu nugalėt,
Bet neįkops upelis į kalnelį aukštą,
Todėl paliksiu čia – žemai tekėt.
Ir maudysiu aš saulę danguje,
Kai ji nuskęs, įkritusi į mano
Vėsų delną.
Aš kaip upelis noriu išsiliet,
Kai dar taip ryškai dega rudens medžiai,
Kol dar pavasariai pabąla žieduose,
Kada prabunda žemė, vėl gyvybė kalasi.
Kol saulė dar dalina spindulius karštus,
Kol dar turi kam galvą ant peties padėti,
Pasidalint džiaugsmu ir liūdesiu,
Pasidalinti duonos riekę...