Neužsimerk
Miegas – apuokas virš tavo galvos –
Paukštis, kurio tokios didelės akys.
Neužsimerk, dar budėk, dar kovok –
Žvaigždės – tik žiežirbos skliauto, jos lekia...
Lekia, nes sukasi Žemė, kuri
Juk per kieta tau užsnūsti šią naktį –
Visą gyvenimą, visą turi...
Argi dalies tu jo nori netekti?
Tad neskubėk... Jei blakstiena sunki
Kris lyg akmuo, tarsi melo šešėlis –
Daug ką gali tu pakelt ir renki...
Sapną išvyk – vagimi jis atsėlins.
Dangūs nudegins – vis tiek semk žvaigždžių –
Kritusios laimės neatneša niekad.
Ir nesakyk: „Nejaučiu, bet geidžiu...“ –
Tik panorėki – net žiežirbos lieka...
Neužsimerk, nors labai pavargai,
Spalvą alyvų iškreĩpia žibintai...
......................................................................
Taip, tu teisi, kartais laukiam ilgai
Ryto, kai debesys sieloj...
Bet švinta!
2018 m. balandžio 8 d.