Nubėgo metai

Nubėgo metai, pavasarius nusinešė,
Nusinešė kartu ir vasaras karštas,
Sapnų vyšnias prinokusias nuskynė,
Paliko vėjui košt pavytusias, sausas.
 
Paliko darbus nebaigtus, ne taip darytus,
Paliko klystkelius, įmirkusius klaidom,
Žodžius neištartus, draugams nepasakytus,
Naktų eilėraščius, nevirtusius dainom.
 
Nurimo audros, pūgų šėlsmas pasimiršo,
Nubėgo upėmis karti skriauda,
Lyg niekad nebuvau laumių kerais apgirtęs,
Kai žiebėsi viliojanti žara.
 
Tik pamiršti, ko dar pamiršti nederėtų,
Vien priekaištai, savieji, vis šliaužia iš paskos.
Rodos, gražiai prašai, kad jie visi nugrimztų,
Juk nieko nepakeisti, negrįžti atgalios.
 
Svarstai, ką metai bėgdami paliko,
Vartai knygas, spalvotus albumus.
Žinai, veidai ir raidės bluks iš lėto,
Palikdamos kitiems tuščius lapus...
skroblas