Po žydru angelo sparnu

Tas žydrasparnis angelas žaroj stovėjo –
Savo žvilgsniu vis žemę ragino prabust,
Pamiršus rudenį ir žiemą, šaltą vėją...
 
Prikėlė upę, žolę, liaunučius stiebus
Su pumpurų delnais, nes jie –
Lyg pirštai –
Tuoj saulės spindulius švelnius, šiltus surinks...
 
Ateis diena, kai miglos, šalnos pasimiršta,
Kai viskas, kas taip slėgė, gniuždė –
Amžiams dings.
 
O tu toliau gyvensi.
Nuolatos gyvensi –
Galbūt žole, medžiu, o gal vandens tėkme...
Ir bus šviesu bei gera tau ir tavo genčiai,
Nes liksite visi pasauly šitame...
............................................................................................
 
Ne Viešpaties, tačiau žmonių dar akys verias
(Juk gaubia angelas visus žydru sparnu)
Supratus, kad yra vien begalinis kelias –
Kur mirštama ugny,
O gimstama iš pelenų...
 
2018 m. kovo 31 d.
 
kaip lietus