Su Velykom! – vėl linkim pakilti
Iš žiemos, virš kasdienės būties.
Išnešioja varpų gausmas viltį –
Prisikėlęs Globėjas budės...

Bus daugiau ir šviesos, ir gerumo,
Grįžę paukščiai į širdis nutūps.
Sodai bals ne nuo sniego baltumo,
Pumpurai sprogs ir virs į lapus.

Ir jei lis – tai gyvenimo lietūs,
Pakviesti Žemės skrynią atvert,
Kurios kraičio drobulėm gėlėtom
Puošis pievos ištroškusios gert...

Su Velykom! – vėl linkim sušilti,
Atsiliept į plakimą širdies...