Kai akių vokai,
Du nuodėmingi dangčiai,
Užgrius vyzdžių
Juodas bedugnes,
O šaltu karščiu
Pulsuojanti kakta
Išrasos lipniu sūrymu,
Pamaldus rožinis
Slankios tyloje
Šaltais pirštais
Ir budins viltį
Bei tikėjimą.
Tikėjimą, kuris iškilmingai
Paskelbs ne pabaigą,
Ne galą,
O PRISIKĖLIMĄ,
Didįjį Prisikėlimą –
Mūsų Viešpaties
Dovaną mums.