Saulei tvieskiant į langą,
Taip šviesu kambary,
Ir švelni šiluma
Skleidžias žiedu širdy.
 
Ir nereikia man nieko,
Aš jau viską turiu,
Ir raukšlelių ant veido,
Ir šarmos ant plaukų.
 
Šie ženklai iškalbingi,
Aš dėkinga už juos,
Reik mokėt išnešioti
Tiek džiaugsmų, tiek kančios.
 
Kas ateis po manęs,
Gal skaitys ir supras,
Kaip draugaut su likimu,
Prijaukinti sėkmes.
 
Eiti žemės paviršium,
Eiti tyliai, ramiai,
Kad galėt išsiskleisti
Kiti grožio žiedai.
 
O sugulę į posmus,
Į dainas atminties,
Tai lyg paliktas raštas,
Išmintis praeities.
 
Jeigu buvom juokingi,
O gal kam per prasti,
Toks gyvenimas – gimti,
Nei vėlai, nei anksti.