Šiandien sukalkite po inkilą
Gerumui, pagarbai ir Meilei –
Tiems paukščiams – lai pakyla,
Lai suokia ilgesingai, meiliai.
Tiktai atsargiai, nesutrypkit jų!
 
Po vieną inkilą Tikėjimui ir Vilčiai –
Pasiklausykite, kaip čiulba!
Čiurlenant vandenims vėl čia,
Sušoka savo šokį gulbės.
Tiktai atsargiai, nebaidykit jų!
 
Išdidžios, ištikimos, tylios
Išlanksto baltą Meilę – širdį.
Vasario pašalas jau lydos
Ir žmonės savo širdis girdi.
Tiktai atsargiai, nesutrypkit jų!
 
Sukalkit, žmonės, ir širdims
Po inkilą, jei iš krūtinės jos išskrido.
Kiekvienas inkilas priims
Ir jas globos lig jūsų ryto...
Tiktai atsargiai, nebaidykit jų!
 
O rytą – saulė užtekės,
O rytą – vėl išauš diena.
O inkilai – čiulbės, čiulbės,
To čiulbesio nebus gana...
Tiktai atsargiai, nebaidykit jų!
 
Nebus gana Gerumo, Meilės,
Pagarbos,
Nebus gana Tikėjimo, Vilties
žmonėms, tiems paukščiams
Lietuvos,
Nutūpusiems ant Jos peties…
………………………………….
Tiktai atsargiai, nebaidykit jų!