Tarp pirštų ir dangaus

Tamsoje ruseno cigaretė –
Gal tarp pirštų, gal arčiau dangaus
Ir ilgiau norėjos pasėdėti
Šalia jau išėjusio brangaus...
 
Šalia to, kuris man petį lietė
Savo delnu ir sava petim,
Ir dalijosi per pusę kvietį,
Netgi leido savo dalį imt.
 
Į akis lyg veidrodin žiūrėjo –
Lyg surastų ten visas gelmes –
Ne bangavimą pakilus vėjui...
Tad nė karto nenuskendom mes.
 
Net kai skausmas vėju plėšė burę,
It srovė almėjo liūdesys...
Du likimai dvi upes juk turi,
Ir dabar kitam laive esi.
..............................................................
 
Tuštuma gelsva mėnulis švietė –
Pajutau – ir aš jau pavargau..
Tamsoje susmilko cigaretė –
Lyg gyvenimas žmogaus...
 
2018 m. sausio 10 d.
 
kaip lietus