Atrodo, kad žibutė manęs laukė,
Vienintelė tarp lapų ir šakų.
Mėlynė žiedo pavergė iš karto,
Pirmoji po žiemos šaltos dienų.
Ji šypseną veide išplukdė
Iš sopulių širdies, iš liūdesio akių.
Laukimas netikėtai baigės.
Ji sukuždėjo vienumoj — tikiu.