Dabar ir aš turiu
Po rūko saują ryto išrišimui,
Ir dieną –
Dar be spindulių,
Kai kontūrai ryškėti ima...

Vien pirštais čiuopdama brendu,
Kur nematyti horizonto vietos.
Viršūnėmis miškų plačių
Veduos save,
Galiu gėrėtis,
Kaip sutelpa delne žmogaus
Laukinio ryto kvapas.
Akimirka – dangus nuraus,
Nustebs, sakytumei nematęs,
Kokia jo žemė nuostabi,
Kada gyvenimui pakyla!

Tu užantin miglas renki,
Užleidi vietą saulei
Tyliai...

2018 m. kovo 17 d.