Kur niekada nestojo traukiniai

Laiminga tu?
O galbūt ne?
Atspėt tikrai aš nemokėčiau,
Nes dygsta –
Tik pirmi erškėčiai
Tarp senų bėgių perone.
 
Apniukę.
Ir dangaus veja
Dulkėta tarsi kelio dulkėm.
Lietus –
Žiedadulkėm –
Taip smulkiai...
 
Pamiršęs skėtį aš,
Deja...
 
Tačiau tikrų lašų nėra –
Net jie kadaise išdalinti,
Kai, išsivežus mano rimtį,
Prašei pamiršt –
Kuri para,
Kurie tai metai,
Metas koks...
 
Teliko pabėgiai ir bėgiai –
Siaurėjantys –
Platėt bejėgiai...
 
Išaugs erškėčiai –
Skleisis, noks,
Gal lapai kris,
Bet vaisiai raus...
 
Metalą rūdys ės,
O medis
Trūnys, subirs...
 
Mane pamatęs
Praeivis nusisuks,
Neklaus –
Laimingas aš?
O galbūt ne?
....................................................................
 
Tik pagalvos –
Keistuolis sėdi,
Akis įbedęs į erškėtį,
Sugriuvusioj stoty,
Kurioj dar niekada nestojo traukiniai...
 
2018 m. kovo 20 d.
 
kaip lietus