Neapgauk manęs, naktie.
Lenkiuosi tavo jėgai,
užklostyti, nuklostyti mane.
Nuo tavo delno šiurpuliais
sugulę sieloj brydės,
ilgai, vis tiek tikiu,
ne amžinai joje gyvens.
Tik tu, naktie, žinai, kodėl
suspindę žvaigždės
mėnulio pjautuvu supjausto
miegą nelygiomis dalimis.
Lig pat aušros sapne
neleidžia salsti dviese.
Tarytum būtų prismaigstytos
pavydo adatų.