Nebuvai išėjusi.
Tik trumpam nuklydai
į laukus, kur šypsos
baltas sniegas
pajuodavusių ražienų
dantimis.
Ten, ligi nuogumo
išsirėdžiusi,
perkratei lig paskutinio
siūlo savo sąžinę
ir pagiežoje įstrigusias mintis.
Nebuvai pakilusi į
nykų dangų,
kuriame tiktai už debesų
nepasiekiama niekam šviesa.
Pasivaikščiojus laukais
snieguotais, išvyniojai
painų kalčių kamuolį.
Draikosi ant aštrių ražienų,
pajuodavusiais iš
pykčio dantimis.

2018-02-20