Panėrė mėnulis galvą
į gilų upės švelnumą
ir atsigėrė paslapties
iš žalio vandens gaivumo.

Liejasi šviesos takas,
vanduo žvaigždėmis žyra.
Mėnuo ir upė šnekas,
kol Aušrinė prabyla
,,Namo metas,,

Už aukštų dangaus skliautų
mėnuo tyliai pradingsta.
Miglomis apsisiautus
upė gilyn įslysta.
_________________
Niekas nežino, kokia paslaptis
jungia upės ir mėnulio naktis.