Neuronų užtvankos sijoja būtą dieną,
Rūšiuoja kruopščiai aplinkybių nešmenis,
Kol svarbios esmės pamažu nusėda,
Kol apsisprendi, geras kas, geresnis?
Nakties rimtis it laiko tinklo siūlas,
Kažin ką suturi, kažką praplaukt praleidžia.
Auksiniai šaukštai ir varinės triūbos – 
Paikų ambicijų, skambios tuštybės aidas.
Riši mazgus. Čia – alfa, čia – omega.
Kol jungtys perdega, neuronai susijaukia,
Kol visą vaizdinį nuplaus besapnis miegas.
Atbusi rytmetį nebe laimikis – jaukas.