Jaučiu, kaip srūva laikas upės meldais,
Medžių žaluma, kaip vandeniu srovė jį neša,
Kaip rytas plukdo vėl jį rūko miglose
Ir paslaptingai rasom laša. Ir nė minutei nesustoja
Nei viena diena, jaučiu, kaip verčiam laiko knygą,
Kaip tolsta mylimi veidai, kaip balsas sklaidosi, sudyla.
Jaučiu, kaip laiko upė teka mano atmintim,
Vėl užuodžiu šviežių bandelių kvapą, kaip tolsta
Vis pavasariai laiku tolyn, močiutė bandeles velykoms kepa.
Prisimenu, sakydavau aš jai eiles, kurias mokykloj mokė,
Kad taip dabar išgirstų ji manas, jei laiko knygoj būtų daugiau lapų...

2018-03-13