Renku akimis išbarstytas raides ant klavišų
iš naujo Tavo vardas subėga į pirštus ir adatom duria
pamenu kaip vaikystėje bijojau kai iš piršto spausdavo
dingusį kraują
o dabar baltos raidės aptiško 
nors juodoj klaviatūroje beveik nesimato
slaptažodį kruviną saugau
net nepamenu ir kada aš užaugau
..........................................................................

Vieną vasaros vakarą pasirinkusi atrakinu
sugrįžtu širdimi ir virpančiais pirštais nubraukiu
dulkėmis nutįsusias užmaršties gijas
ant rasotos atvėsusio vakaro žolės atsiklaupiu prie mūsų
laužavietės ir pučiu lūpomis plėnis
į delnus renku žarijas

ateini ir uždegi laužą
prisėdi šalia
tylim
.........................................................................

Ir tyloj išgirstu kaip klavišais nubėga „Mėnesienos sonata“
vėliau valsas svaigus
mano raidės pakyla ir Tavo išsibarsčiusios natos
o ant mūsų nukrinta
žvaigždėtas
dangus

realybėn grąžina skambutis
gal Tu

Labas, mama...
...

 2018-02-12