Aš negaliu

Aš noriu užmigdyti dieną,
Naktis užmigs pati, kai užsimerks
Rasojančios blakstienos,
Mėnulio pilnatis sudie sakys.
Aš negaliu iš plakančios širdies išimti
To, kas įkritę taip giliai,
Kas gyslomis krauju pulsuoja,
Iš to gėlyno žiedlapiais kvapiais.
Iš tolimo to saulės išblukinto laiko,
Iš ilgesiu betrykštančios versmės.
Sugrįšti noriu aš dabar į kelio atkarpą,
Į laiką, kai dar vaikystė ilgakasė,
Gėlėtom pievom lakstė paupiais.
Į tą patvinusį iliuzijom pasaulį,
Mintim, sapnais, skrajojančiais drugiais,
Kada pasaulis buvo dar toks paslaptingas
Ir rodėsi kad niekad nesibaigs.

2017.07.28.
Audronaša