Taip buvo, yra ir bus?..
Ne vėjai atnešė šią mintį –
Tėvyne, tu sugebėjai atgimti,
tavyje laisvė seniai brendo –
dabar laikmečio migloje skendi –
ji ne liūdna – tik griaudi
ir mūsų sieloms skaudi...
Esu žmogus, nugludintos tiesos –
nematau Tėvynės vizijos šviesios,
mano aštri tiesa – atvira
tarsi ryški dienos šviesa –
ne šiltas saulės spindulys –
mano sielos atspindys...
.............
Šiame pasaulyje tiesa viena,
kas stipresnis, tam šviesi diena –
jei varganas žmogus esi,
tik savo egzistenciją tęsi –
tiesa tavo sieloje, tavyje –
aplinkui ūžesys tarsi bičių avilyje...
Jame daugybė zyziančių balsų:
kiek melagysčių, paslapčių,
todėl kenčia eilinis žmogus,
gyvenimo laikas brangus –
laukia teisybės kas dieną,
girdi pasaką tą pačią vieną –
mes neturtingi, nėra pinigų,
tad iš kur tiek prabangių namų?..
Namas – ne grybas, po lietaus neišdygo –
gobšus apsukruolis su kažkuo sulygo –
vargšas žmogelis verkia, aimanuoja,
jo tiesa brangiai kainuoja,
apsukruoliai toliau vagia milijonus,
o vargšai vėpso ir plonina šonus...
Ir t. t...
...................................................
2005 m.