Atgaiva...
Nutilkit varpai skambėję,
Nurimki ir vėjau pūtęs,
Nustok savyje nerimą sėjus...
Nutilkit varpai skambėję
Laikui esi pralaimėjus –
Gal skriek nuo kalno rogutėm?..
Nutilkit vapai skambėję,
Nurimki ir vėjau pūtęs...
................
Klausykis, kaip švelniai jos čiuožia,
Žybčioja sniegas lyg žiburėliai,
Tikėk, žiema už viską atleidžia –
Tu tarsi kyli, leidies tarp kauburėlių...
Tad pamirški rūpestį, nerimą,
Nutolk nuo kasdienių vargų,
Aplinka iš tavęs nieko neatima –
Apsuptyje nuraudusių veidų linksmų.
Ir saulė danguje šypsos
Paskleisdama sniege blyksnius,
Nesujauki dienos nuostabios –
Širdyje paskleisdama savus šypsnius...