Mylėti, būti vasara
Ir išnešioti kūdikį.
Nubraukti vaikui ašarą,
Stiprybę vyro grūdinti.

Savy atrasti nuostabą, 
Gebėjimą išgydyti,
Švelnia ranka paglostyti.
Sau pasilikt mažytę tik

Kartu didžiulę paslaptį, 
Kaip Žemėj būti moterim.
Kaip būti čia nepaprasta,
Kiek visko mes išmokome.

Kiek daug čia mes patyrėme –
Kančias, skausmus ir netektis.
Kaip kantriai kartais tylime,
Kiek gėrio mes pamatėme.

Kiek grožio mes sukūrėme 
Ir kiek aušrų budėjome, 
Kai siautė audros jūroje.
Kaip stipriai mes tikėjome.

Mes kritome ir kilome, 
Mes verkėme ir juokėmės.
Gyvenimą mes mylime
Ir sieloj nuolat šokame 

Todėl, kad esam Moterys.