Tai tau

Ankstyvas kovas pakvietė tave į žemę,
Pavasarinę viltį paukščiai nešė ant sparnų,
Nors dar žiema, dar sniego pusnys neapleidžia kelio,
Širdis jau pakeliui pavasariui, pulsuoja žalio pumpuro dvelksmu.
To siautulingo vėjo prabudimo, kurs lėks per sužaliavusius laukus,
Plaikstysis kamanom žaliom, nešios kvapus žiedynų. akimirksnius tavus.
Upes išlaisvins karštas saulės blyksnis, purienų tiltai valtimis išplauks,
Tai tau šis laikas stebuklingas, pavasarinio žemės nubudimo, tai tau, tik širdimi pajausk.

2018.03.05.
Audronaša