baltu ažūru
ant mano lango
vėjas supustė
sniego verpstes
šalo sušalo
danguj mėnesiena
ir užliūliavo
ledines žvaigždes
bėgo nubėgo
vakaro pėdos
per purų sniegą
į tavo namus
tyliai pabeldė
švelniai prigludo
saldžiai sugundė
tarsi medus