Sugrįši tu atgal. Tikrai sugrįši –
Gal nenorom – gyvenimas apgaus.
Apsiausi palaikès avėtas vyžas,
Tikėsi – mindai pakraštį dangaus.
 
Tik debesis bus jau seniai nuplaukęs –
Tas baltas, lengvas, minkštas – lyg pūkai.
Nelaukia nieks tavęs, čia nieks nelaukia,
O laukiantį pati juk palikai.
 
Ir vėl regėsis, kad atvertos durys –
Į begalybę, į svajas anas,
Kai troškai svaigulio pakelės tujų...
Bežiedės jos... O tu buvai jauna.
 
Ten – pamiškėj – kur kelias pasibaigia,
Lingavo vienas uosis neramus –
Nuo vėjo to, kuris pralenkia laiką
Ir dar pralenkia netgi likimus.
.......................................................................
 
Prisiglaudei trumpam prie jo sustojus,
Kad pailsėtum, eitum ir... apsisukai.
Nes pajutai, kaip tau kraujuoja kojos,
Nejautusi, kaip kvepia girioje sakai...
 
2018 m. vasario 29 d.