Nenoriu šiandien įsileisti aš pavasario vidun,
O saulė juokiasi pro langą įžūliai, lyg tyčia...
Užuolaidą užtraukiu juodą, vėl savęs nesurandu
Gyvenime šiame – tamsiam, aklam, kurčiam, mažyčiam...

Skandina akmeninės, pilkos mintys uždaroj erdvėj,
Žengt žingsnio negaliu, nes kojos – laiko surakintos...
Jei tik galėčiau atsiplėšt nuo grindinio sunkaus, gal vėl
Regėčiau horizonte naują, vaiskų rytą švintant...